Aliaskos klee kai – palyginti jauna šunų veislė, sukurta XX a. pabaigoje JAV, Aliaskoje. Veislę pradėjo formuoti Linda Spurlin ir keli bendraminčiai, siekę sukurti mažesnio dydžio šunį, išlaikantį Aliaskos haskio išvaizdą ir aktyvumą. Atrankai buvo naudojami mažesni šiaurinių kinkinių šunų tipai, taip pat kai kurios mažos špicų ir kompanionų veislės. Tikslas buvo ne miniatiūrinis haskis, o proporcingas, sveikas ir temperamentingas šuo miesto bei priemiesčio gyvenimui. Nors tarptautinė FCI organizacija jo dar nepripažįsta, daug šiaurinius šunis vienijančių klubų jau turi atskirą veislės standartą.
Šios veislės atstovai primena sumažintą šiaurinį kinkinių šunį, tačiau jų kūnas išlieka tvirtas ir kompaktiškas. Galva pleišto formos, ausys stačios, trikampės, gana didelės, suteikiančios budrią išraišką. Akys gali būti rudos, mėlynos ar skirtingų spalvų, dažnai labai išraiškingos ir gyvos. Uodega vidutinio ilgio, apaugusi tankiu kailiu, dažniausiai nešama užriesta virš nugaros arba pusmėnuliu.
Kailis dvigubas, su tankiu pavilniu ir tiesiu viršutiniu plauku. Šis šuo gali turėti įvairių kaukės piešinių galvoje, kurie pabrėžia veido bruožus. Labiausiai paplitusios spalvos – pilkai balta, juodai balta, raudonai balta, taip pat įvairūs sidabriniai tonai. Kūno proporcijos subalansuotos, krūtinė vidutinio pločio, nugara tvirta, galūnės sausos ir raumeningos, tinkamos aktyviam judėjimui.
Aliaskos klee kai temperamentas derina šiaurietišką nepriklausomybę ir didelį prisirišimą prie savo šeimos. Šis šuo paprastai labai ištikimas, glaudžiai seka pasirinktą žmogų ir mėgsta dalyvauti kasdienėje veikloje. Svetimų atžvilgiu dažnai būna atsargesnis ir rezervuotas, todėl reikalinga ankstyva ir nuosekli socializacija. Tinkamai ugdytas augintinis tampa stabilus ir pasitikintis, tačiau išlieka budrus ir linkęs pranešti apie bet kokius pasikeitimus aplinkoje.
Šios veislės atstovai pasižymi dideliu intelektu ir gana stipriu medžiokliniu instinktu. Jie mėgsta tyrinėti aplinką, reaguoja į judančius objektus, todėl lauke būtina saugi aplinka ir patikimas pavadėlis. Namuose jie žaismingi, dažnai labai balsingi, mėgsta „kalbėti“ įvairiais garsais. Su vaikais paprastai sutaria gerai, tačiau dėl mažesnio dydžio juos reikia saugoti nuo grubaus elgesio.
Kailio priežiūra nėra sudėtinga, bet reikalauja reguliarumo. Dvigubas kailis gausiai šeriasi du kartus per metus, ypač keičiantis sezonams. Tokiu laikotarpiu būtinas dažnesnis šukavimas, kad būtų pašalintas pavilnis ir sumažintas plaukų kiekis namuose. Kasdienėje priežiūroje svarbi dantų higiena, ausų apžiūra ir nagų kirpimas, ypač jei šuo daugiausia gyvena bute.
Dresūra turėtų prasidėti anksti, remtis pozityviu pastiprinimu ir aiškiomis taisyklėmis. Šis šuo greitai mokosi, bet gali būti užsispyręs, jei pamokos jam atrodo nuobodžios. Geriausiai tinka trumpos, įvairios treniruotės su žaidimais ir mąstymo užduotimis. Svarbu kontroliuoti lojimą, nes ši veislė gali garsiai reaguoti į triukšmus ar praeivius. Kasdien reikia pakankamai fizinio krūvio – aktyvių pasivaikščiojimų, žygių, bėgimo šalia dviračio ar dalyvavimo judrumo treniruotėse.
Aliaskos klee kai laikoma palyginti sveika ir ilgaamže veisle, tačiau kaip ir dauguma mažesnių šunų, ji turi tam tikrų rizikų. Veislynai paprastai tikrina tėvinius šunis dėl kelio girnelių išnirimo, akių ligų ir paveldimų širdies sutrikimų. Taip pat svarbu stebėti dantų būklę, nes smulkesnėms veislėms dažniau pasitaiko dantų akmuo ir dantenų ligos.
Tinkamas kūno svorio palaikymas ypač svarbus, nes perteklinis svoris apkrauna sąnarius ir trumpina gyvenimo trukmę. Šiai veislei būtina subalansuota mityba ir dozuoti skanėstai, nes aktyvumas gali svyruoti priklausomai nuo šeimininko gyvenimo būdo. Reguliarūs vizitai pas veterinarą, skiepai ir profilaktiniai tyrimai padeda laiku pastebėti galimus negalavimus ir užtikrinti, kad šis judrus kompanionas išliktų sveikas daugelį metų.