Afrikos hieninis šuo (lot. Lycaon pictus), kitaip dar vadinamas spalvotuoju arba dėmėtuoju šunimi, yra viena įdomiausių ir rečiausių laukinių šunų rūšių visame pasaulyje. Tai nėra klasikinė naminė šunų veislė, tačiau dėl išskirtinės elgsenos, ekologinės reikšmės bei unikalios išvaizdos, šios rūšies atstovai dažnai analizuojami bei lyginami su dresuojamais augintiniais. Afrikos hyninis šuo paplitęs tik Afrikos kontinento pietinėje ir rytinėje dalyse, kur klajodamas didelėse teritorijose sudaro nuolatines, glaudžiai susijusias gaujas
Nors šios rūšies šunys išskirtinai gyvena laukinėje gamtoje ir nėra buvę domesticuoti kaip įprasti naminiai augintiniai, jų istorija siekia tūkstančius metų. Tai vieni iš pirmųjų didžiųjų plėšrūnų, išvystę sudėtingą socialinę struktūrą.
Yra žinoma, kad dėl savo efektyvumo medžiojant, šie gyvūnai nuo seno buvo stebimi ir netgi garbinami kai kuriose Afrikos kultūrose. Pastaraisiais dešimtmečiais, dėl buveinių nykimo bei žmonių veiklos augintinių statusą įgiję šunys tampa vis labiau atskiriami nuo savo protėvių – tačiau hieninis šuo iki šiol išlaikė savo laukinę prigimtį ir savitus instinktus.
Šios veislės atstovai iš karto pastebimi dėl nepakartojamų, intensyvių spalvų dėmėto kailio, kur kiekvieno šuns raštas yra visiškai unikalus – panašiai kaip žmonių pirštų antspaudai. Kailis trumpas, glotnus. Spalvinėje skalėje vyrauja juodi, rudi, gelsvi ir balkšvi atspalviai, tarpusavyje susimaišantys į margą raštą.
Dar vienas būdingas požymis – didelės, apvalios ausys, padedančios efektyviai girdėti net menkiausius garsus. Patinai paprastai būna kiek didesni už pateles, bet abu lyčiai pasižymi ilgu, stangriu bei vikriu kūnu, ilgomis kojomis ir grakščia laikysena.
Nors šie gyvūnai nėra įprasti namų augintiniai, jų socialinis gyvenimas primena gerai funkcionuojančią komandą. Kiekvieno gaujos nario išlikimas priklauso nuo grupės – šio tipo šunys pasižymi neįtikėtinu rūpesčiu silpnesniaisiais, gebėjimu dalintis maistu ir netgi solidarumu medžioklėje.
Dėl natūralaus priklausymo gaujai, jie nėra linkę gyventi pavieniui. Išryškėja ryškus bendradarbiavimo poreikis, nuolatinė komunikacija balsu, kūno kalba – visa tai lemia išskirtinę Afrikos hieninio šuns asmenybę. Mažai agresijos prieš gaujos narius, tačiau stiprus teritorijos ir šeimos gynimo instinktas prieš grėsmes.
Ši rūšis nebuvo domesticuota, todėl Afrikos hieninis šuo nėra tinkamas auginti kaip naminį augintinį. Tačiau stebint laukinio gyvenimo bendravimo modelius galima prognozuoti, kad šios veislės atstovai būtų lengvai motyvuojami bendradarbiauti su žmonėmis, ypač taikant pozityviąją dresūrą ir stipriai socializuojant jau ankstyvame amžiuje.
Šuns intelektas bei instinktas veikti grupėje užtikrina greitą mokymąsi, tačiau reikalinga daug fizinio aktyvumo bei proto stimuliacijos – dėl to kasdieniai, intensyvūs užsiėmimai būtų būtini. Kailio priežiūra nėra sudėtinga – trumpas plaukas beveik nesivelia, minimaliai šeriasi, todėl ypatingų higienos ritualų nereika.
Afrikos hieninis šuo, gyvenantis natūralioje aplinkoje, pasižymi gana gera sveikata. Vis dėlto, kaip ir daugumai laukinių augintinių, jiems gresia infekcinės ligos (pvz., pasiutligė, maras), kurių paplitimas didėja sąlytyje su naminiais gyvūnais.
Dėl aukšto energijos lygio ir streso netoleravimo, nelaisvėje arba ribotoje erdvėje gali išsivystyti elgesio ar sveikatos sutrikimų.
Tipinio gyvenimo trukmė siekia 10-13 metų, tačiau gamtoje dažnai trumpesnė dėl natūralių pavojų. Apskritai, Afrikos hieninio šuns fizinė būklė priklauso nuo aktyvaus gyvenimo būdo, subalansuotos mitybos ir nuolatinio judėjimo laisvėje.
Reziumuojant galima teigti, kad Afrikos hieninis šuo – ypatingas, žavus ir nepaprastai sumanus laukinis gyvūnas, įkūnijantis harmonijos, solidarumo ir ištvermės principus. Jų išskirtinė išvaizda, socialinis prisirišimas ir unikalus elgesys paverčia juos ne tik Afrikos, bet ir viso pasaulio gamtos stebuklu.