Afenpinčeris kilęs iš Vokietijos ir minimas jau XVII amžiaus šaltiniuose. Iš pradžių šie šunys buvo didesni ir dirbo arklidėse bei sandėliuose, kur naikino žiurkes ir kitus graužikus. Laikui bėgant augintiniai tapo mažesni ir persikėlė į miestų namus. Jie saugojo virtuvės atsargas ir kartu tapo šeimininkų palydovais. Vėliau veislė buvo tobulinama kaip dekoratyvinis, bet vis dar darbingas šuo.
Afenpinčeris padarė įtaką kitoms veislėms, ypač grifonams. Šiandien tai daugiausia kompanioninis šuo, tačiau išsaugojęs senąjį medžiotojo charakterį ir budrumą.
Šios veislės atstovai yra kompaktiški, kvadratinio sudėjimo, su tvirta kaulų struktūra. Galva apvali, su ryškiu snukiu ir tankiais plaukais aplink veidą, kurie sudaro barzdelę, ūsus ir antakius. Tokia išvaizda sukuria „beždžionišką“ išraišką, kuri išgarsino šį šunį. Akys tamsios, apvalios, su gyvu ir smalsiu žvilgsniu.
Ausys dažniausiai nedidelės, pusiau nulėptos arba stačios, priklausomai nuo standarto taikymo šalyje. Kailis šiurkštus, kietas, su tankiu pavilniu, veide dar šiukštesnis ir ilgesnis. Judesiai trumpi, energingi, bet tvirti, suteikiantys pasitikėjimo įspūdį. Nors tai mažas šuo, jo laikysena atrodo drąsi ir savimi pasitikinti.
Šis šuo pasižymi dideliu pasitikėjimu savimi ir ryškiu teritorijos pojūčiu. Jis labai prisiriša prie savo šeimos ir dažnai renkasi vieną mėgstamiausią žmogų. Su artimaisiais augintinis būna žaismingas, meilų ir kartais klouniškas, mėgsta dėmesį ir dalyvauti kasdienėje veikloje. Nepaisant mažo dydžio, tai drąsus ir kartais net įžūlus sargas, linkęs garsiai įspėti apie kiekvieną triukšmą.
Su vaikais šios veislės atstovai gali sutarti gerai, tačiau labiau tinka ramesniems, jau šunų elgseną suprantantiems vaikams. Su nepažįstamais žmonėmis šuo būna atsargus, bet dažniausiai neagresyvus, jei tinkamai socializuotas. Kitiems šunims gali rodyti dominavimą, ypač patinai, todėl ankstyva socializacija yra labai svarbi.
Afenpinčerį prižiūrėti nėra labai sudėtinga, bet reikia nuoseklumo. Šiurkštus kailis nedaug šeriasi, tačiau reikalauja reguliaraus šukavimo bent kelis kartus per savaitę. Kartą ar kelis kartus per metus praverčia trimmingo procedūra, kad kailis išliktų kietas ir tvarkingas. Veido plaukai turi būti kruopščiai prižiūrimi, kad netrukdytų akims ir nešlaptų aplink burną. Nagai turėtų būti trumpinami reguliariai, o dantys valomi, nes maži šunys dažnai linkę į dantų akmenis.
Kasdieniam aktyvumui pakanka kelių pasivaikščiojimų ir trumpo žaidimo namuose. Šis šuo neskirtas ilgiems bėgimams, tačiau mielai dalyvauja trumpuose, dinamiškuose užsiėmimuose. Svarbu užtikrinti ne tik fizinį, bet ir protinį krūvį, nes veislė yra smalsi ir greitai nuobodžiauja.
Dresuoti šį šunį gali būti iššūkis, nes jis protingas, bet užsispyręs ir mėgsta priimti savarankiškus sprendimus. Geriausiai veikia pozityvūs metodai, trumpi ir įvairūs užsiėmimai bei aiškios taisyklės nuo pirmų dienų. Griežtos bausmės neveiksmingos ir gali pakenkti tarpusavio ryšiui. Šios veislės atstovai paprastai gana sveiki, tačiau pasitaiko kelios dažnesnės problemos. Gali pasireikšti kelio girnelės išnirimai, kvėpavimo sunkumai dėl trumpo snukio, taip pat akių sudirgimai ir dantų ligos.
Svarbu palaikyti normalų kūno svorį, nes apkrovos sąnariams ir kvėpavimui kenkia antsvoris. Afenpinčeris paprastai gerai prisitaiko prie miesto buto, jei gauna pakankamai dėmesio ir struktūros. Tai puikus pasirinkimas žmogui, kuris ieško mažo, bet charakteringo ir budraus šuns, galinčio tapti ištikimu kasdieniu bičiuliu.